- šeškynė
- šeškỹnė sf. (2) NdŽ, DŽ1 vieta, kur veisiasi, gyvena šeškai: Vėlų rudenį palaukdavo mėnesienos, pasiimdavo šakes, paleisdavo šunį ir traukdavo į šeškynes sp. | prk.: Atėjau su šešku, šeškynėn pakliuvau (ten, kur riejasi) J.Balt.
Dictionary of the Lithuanian Language.